Nobelio laureatas ekonomistas Paulas Krugmanas rašė – valstybei būtų geriau, jei politikai įsipareigotų geroms, bet nebūtinai naujoms idėjoms, užuot stengęsi nustebinti naujovėmis. Turint kelis aiškius prioritetus didesnė tikimybė juos įgyvendinti. Lietuvai būdingas iššūkis ne tiek idėjų stoka, kiek jų nuoseklus ir kokybiškas įgyvendinimas, nepriklausomai nuo to kas valdžioje.
Inovacijų reforma – vienas iš prioritetinių darbų kuriant pagrindą valstybės ateičiai. Žemiau surašiau darbus, kurie mano galva yra svarbūs per kelis ateinančius metus. Šiandien Lietuva turi labai platų instrumentų ir įrankių lauką. Stiprinti jų įgyvendinimo veiksmingumą šiandien yra didysis iššūkis ir didžioji galimybė.
Pirma kryptis – telkti išteklius augimui šuoliais (leapfrogging)
1. Realiai įgyvendinti inovacijų kūrimą ir diegimą kaip horizontalųjį valstybės strateginių tikslų įgyvendinimo prioritetą. Praeita Vyriausybė žengė svarbų žingsnį įtvirtinusi inovacijas kaip horizontalųjį prioritetą Nacionaliniame pažangos plane, ir patvirtinusi, kad kiekviena valstybė institucija 20 proc. pirkimų turi skirti inovacijoms. Nauja Vyriausybė turi žengti kitą stiprų žingsnį tai įgyvendinant. Tiktai parašyti paprasta, bet padaryti sunku. Tai jau ne tik EIM kompetencija, juk inovacijos turi vykti ir susisiekime, socialinėje politikoje, žemės ūkyje, energetikoje, aplinkosaugoje, ir švietime. Tai visų bendras reikalas, nes tokiu būdu ne tik spręsime iššūkius, bet ir sukursime inovacijų rinką. Įkvėpimui žr. Estijos e-valdžios sprendimų įtaką IRT sektoriui čia. Todėl:
- Visose ministerijose turi atsirasti inovacijų departamentai ir inovacijų programos, paremtos ateities poreikių tyrimais ir nukreiptos visuomenei svarbių iššūkių sprendimui.
- Reikia spręsti – kas imsis koordinuoti viešojo sektoriaus inovacijų poreikius ir vystyti gebėjimus? Jau pats žodis „koordinavimas“ kelia alergiją. Laikas pripažinti, kad grand tarybos, moderuojamos PM, yra visiškai neveiksnios. Aš pati esu vienoje, kuri nebuvo susitikusi jau du metus.
2. Įgyvendinti misijomis grįstą inovacijų politiką, YPAČ skatinant partnerystes prioritetinėse srityse. Nepaisant ilgamečių investicijų, mokslo-verslo bendradarbiavimas (kitas terminas, kuriam alergija) Lietuvoje geriausiu atveju gyvuliuoja. Visas metinių investicijų dydis nesiekia 20 mln eur – mažiau nei vienas Fraunhofer institutas gauna iš verslo per metus. Tik 8 proc. Lietuvos inovatyvių įmonių bendradarbiauja su Lietuvos mokslo institucijomis (STRATA duomenys).
Priežastis paprasta – bendradarbiavimui tiesiog nėra poreikio. Kodėl – kitas klausimas, ir tam atskiro įrašo reikėtų. Tačiau kurti dirbtinį poreikį europinėmis lėšomis, mano nuomone, iš esmės bloga idėja, vedanti prie imitacijos („windowdressing“). Geriau suteikti bendradarbiavimui tikslą. Tokia ir yra misijomis (ar iššūkiais) paremtos inovacijų politikos idėja – apie tai rašau čia. Ten yra nuoroda į Visionary Analytics su EFIS parengtą ataskaitą, kurioje yra tiek kitų šalių pavyzdžiai, tiek galimi scenarijai Lietuvai. Keli žingsniai greitai pradžiai:
- Įveiklinti misijoms sumanios specializacijos grupes.
- Pritaikyti jau veikiančius instrumentus (pvz., „reikminiai tyrimai“, Gov Tech Lab) ir naujai kuriamą Inovacijų fondą – Airijos Disruptive Technologies Innovation Fund pavyzdžiu.
- Perteklinių reikalavimų, ribojančių partnerystes su įvairiais inovacijų sistemos veikėjais (pvz. inovacijų vartotojais, tokiais kaip klinikos), atsisakymas. Pavyzdžiui, turime tokį instrumentą kaip LMT „reikminiai“ tyrimai, kuris puikiai tiktų misijoms, bet jame dalyvauti verslui sudėtinga, nes a) įkainiai ribojami pagal susigalvotus mokslo pareigybių kriterijus, b) ribojamas tyrėjo dalyvavimas skirtingų temų paraiškose, c) ribojama galimybė vadovauti tyrimui, ir tt.
Misijų nauda gali būti trejopa. Pirma, jos sudarys sąlygas mokslo institucijų potencialui ir „trečiajai misijai“ įgalinti, kuriant ekonominę naudą valstybei. Antra, tarpsektorinės misijos nors šiek tiek sumažins amžinąją kovą dėl pinigų. Trečia, tokiu būdu iš dalies spręstume Vilniaus regiono iššūkius naujomis ESIF sąlygomis. Juk partnerysčių finansavimui sąlygos palankesnės. Aš asmeniškai norėčiau, kad tarp misijų atsirastų duomenų ekonomika, bet neužbėkime įvykiams už akių.
Antroji kryptis – sustiprinti įgyvendinimo gebėjimus
Strategijos naudingos tiek, kiek gebame jas įgyvendinti. Deja, Lietuvos MTI rodikliai verčia abejoti gebėjimu pasiekti ilgalaikius inovacijų politikos tikslus. Tai, kad įgyvendinimas yra tapęs esmine problema ypač atsiskleidė pandemijos metu (žr. čia). Kita problema yra užsiciklinimas ties teisiniais pokyčiais – reglamentavimais, išaiškinimais ir nesibaigiančiu teisės aktų srautu. Netikiu, kad nors vienoje ES šalyje mokslo ir inovacijų sektorius yra TIEK užbiurokratintas. Pradedant MTEP reglamentavimu ir „įrodymais“ dėl MTEP veiklos, baigiant instrumentų administravimu, kuriančiu realią administracinę naštą verslui ir valstybei. Norint daryti visa kita, pradėti reikėtų nuo šių:
3. Stiprinti gebėjimus ir kritinę lyderystės masę politikos institucijose. Pirmiausia kalbu apie ministerijas ir kompetencijų centrus-agentūras, valdančius duomenis ir įrankius, bet anksčiau ar vėliau būtina valstybės tarnybos perkrova. Ypač noriu išskirti poreikį sustiprinti EIM Inovacijų departamentą (kodėl – skaitykite Singapūro patirtį čia). Norint rezultato, jo turi imtis komanda su stipriais gebėjimais ir „get it done“ požiūriu. Gražu, kad pasikeitė EIM pavadinimas ir iškaba, bet poveikis geriausiu atveju simbolinis (windowdressing ir tiek), jei inovacijų ministerija per keturis metus nesugeba įveiklinti Inovacijų departamento. Atsakymas į klausimą, kodėl jame žmonės pasikeičia kas keturis metus, suteiks atsakymus ir į kitus klausimus.
4. Telkti verslo agentūras, įkuriant Inovacijų agentūrą. Fragmentacija inovacijų skatinimo sistemoje diskutuota daugybę kartų. Tačiau gausybės veikiančių agentūrų konsolidacija iš mirties taško nepajudėjo. Įgyvendinant Europos Komisijos ekspertų rekomendacijas, būtina ne tik konsoliduoti tinklą, bet – daug svarbiau – iš esmės peržiūrėti paslaugų principus, nuo administravimo pereinant prie aukštos pridėtinės vertės verslo vystymo pagal brandą ir augimo etapus, remiantis Airijos, Suomijos, Estijos pavyzdžiais. Investicijas svarbu sutelkti į pozicijų stiprinimą tarptautinėse vertės grandinėse, prioritetą skiriant:
- sparčiai augantiems startuoliams (Born global);
- įsijungimui į TVG (įsk. aukštos vertės užsienio investicijas Lietuvoje);
- kopimui TVG, prieigai prie naujų rinkų per MTI gebėjimų stiprinimą, ir pan.
Kol kas Lietuvai sunkiai sekėsi įgyvendinti ambicingus pokyčius inertiškose sistemose. EIM vadovybė nebus išskirtinė. Tad adaptyvių pokyčių valdymui (konsolidacija toks ir yra) būtina skirti dėmesį ir išteklius. Aš asmeniškai tikiu, kad agentūrose yra daug patriotiškų ir kritiškai mąstančių žmonių. Juos įgalinus, su aiškia misija ir geru proceso valdymu, mums tikrai pavyktų.
5. Įkurti skaitmeninimo „smegenų centrą“. Pandemijos kontekste skaitmeninimas ir duomenų ekonomika yra mūsų langas į šuolį, o seamless government yra tiesiog must have (žr. čia ir žemiau). Didžiųjų skaitmeninimo projektų ir pokyčių valdymas (e-sveikata, šešėlinė ekonomika, sistemų susiejimas, duomenų atvėrimas, procesų peržiūra) yra mūsų butelio kakliukas. Pora dešimčių gerų AI specialistų ne tik sutvarkytų tragiškai valdomus didžiuosius projektus, įveiklintų didžiuosius duomenis, ir pagaliau ištrauktų tą milijardą iš šešėlio.
6. Peržiūrėti visus instrumentus ir skubiai diegti „antibiurokratiną“ (už terminą dėkui D.Misiūnui). Biurokratizuota struktūrinių fondų administravimo sistema yra nepraktiška ir per brangi, ypač sparčiai skaitmenėjančiame post-Covid pasaulyje. Mano subjektyviu vertinimu, situacija blogiausia Lietuvos mokslo tarybos priemonėse, ir mažai diskutuojama tik todėl, kad mokslininkai yra itin kantrūs žmonės. Tačiau verslo priemonėse apimtys daug didesnės, taigi, ir kaštai didesni. Sprendimai:
- skaitmenizavimas,
- supaprastinimas ir standartizavimas pagal „jeigu – tai“, atsisakant perteklinių reikalavimų. Pavyzdžiui, esame siūlę daugiau remtis voučeriais ir galimybe viena paraiška verslui aplikuoti kelioms veikloms pagal „vieno langelio“ principą.
- Svarbu, kad mažėjant biurokratijai augtų realus dėmesys verslo/inovacijų auginimui etapais, susiejant skirtingus instrumentus.
Trečia kryptis – užtikrinti tvarų inovacijų finansavimą
Labai norėčiau įrašyti ir septintą darbą – įveiklinti instrumentus, kurie leistų ilgainiui „atsijungti“ nuo ES fondų ir užtikrintų tvarų inovacijų finansavimą („exit-strategy“). Tarp tokių yra Inovacijų/Ateities fondas, mokslo institucijų investiciniai fondai, mokestinių lengvatų krepšelis investicijoms į MTI, ir panašiai.
Tačiau būkime realistais – ESIF instrumentams artimiausiais metais dėmesys bus didžiausias. O kur dar pandemija, DNR plano peržiūra. Tad palauksime dar kelis metus.
***
Šiame sąraše nėra švietimo – tik todėl, kad tam reikėtų viso atskiro įrašo, ir galbūt ne vieno.