Ateities įžvalgos (foresight) metodika profesionaliai domiuosi nuo 2007 metų. Tačiau žvelgti 100 metų į priekį teko pirmą kartą. Knyga „Lietuva 2120“ – vienas įdomiausių vaizduotės pratimų, kuriuose dalyvavau. Foresight metodika sako, kad vienu metu egzistuoja daug alternatyvių ateičių. Kokia galiausiai bus Lietuvos ir žmonijos ateitis – priklauso tiek nuo išorės veiksnių, tiek nuo sprendimų, kuriuos priimame visi. Bet ypač politikai. Todėl šią knygą dovanočiau visiems sprendimų priėmėjams. Rekomenduoju ir jums. Žemiau – mano vizija apie pasaulį po šimto metų.
Mūsų bus apie 11 milijardų, ir dauguma – senukai
Dėl mokslo pažangos žmogaus gyvenimo ciklas ženkliai išaugs. Senėjimą bus galima kontroliuoti, „išauginti“ ir pakeisti susirgusius organus. Šiuos atradimus masiškai taikys Europa, Japonija ir Kinija, kur didžiausią visuomenės grupę 2100-aisiais sudarys 60-65 m. amžiaus gyventojai. Eilinę medicinos apžiūrą atliks programa, remdamasi kūne esančiais davikliais. XXI a viduryje jau galėsime atkurti gyvą organizmą iš jo genomo. Genetinė inžinerija leis ne tik „karpyti“ nepalankius genus, bet iš esmės programuoti pageidaujamas kūdikio asmenybės ir išvaizdos savybėmis, net ir super-savybėmis. Mūsų DNR davikliai bei molekulių lygmens „sumaniosios“ bombikės leis aptikti ir sunaikinti vėžio ląsteles prieš joms tampant augliu. Vėžio visiškai išgydyti nepavyks, nes daugybė jo tipų nuolat mutuos. Taip pat atsiras naujų civilizacijos ligų. Tačiau jų diagnostikos tikslumas išaugs iki 95 proc.
80 proc. populiacijos gyvens miestuose – ore, žemėje, po žeme ir ant vandens. Pažangieji gyvens nuo aplinkos nepriklausančiose „arkologijose“ – žemės drebėjimams ir uraganams atspariuose, iki pusantro kilometrų aukščio, tvariuose miestuose, kurie patys gamins energiją, deguonį, propaguos vertikalųjį žemės ūkį. Tie miestai tęsis ir po žeme. Dalis žmonių gyvens dirbtinėse salose.
Priešingų tendencijų pasaulis
1800-ais žmonės važinėjo arkliais, po šimtmečio jie persėdo prie automobilių, po kito – į kosmosą pakilo komercinės SpaceX raketos. Tačiau valstybės, tautos išliko. Jeigu „juodosios gulbės“ nesužlugdys civilizacijos, tos valstybės ir tautos, kurios sugebės pajungti technologinę pažangą savo naudai, išliks ir 2100-aisiais. Tarptautinė santvarka dar nebus kardinaliai pakitusi, tačiau matysime bent dvi priešingas tendencijas.
Pirmoji – fragmentacija. Pavyzdžiui, politinė galia bus sutelkta miestuose-valstybėse, kur sprendimai priimami greičiau, gyventojus jungia bendros vertybės. Kai kurie didieji miestai atsiskirs ir taps nepriklausomi dar XXI a. (San Francisko atsiskyrimo tikimybę kai kurie mokslininkai vertina 8 iš 10). Didžiosios korporacijos sukurs save išlaikančius miestus-valstybes, pavyzdžiui, plūduriuojančius vandenyne.
Tačiau tik sutelkus išteklius ir „intelektus“ bus įmanoma įveikti globalius iššūkius. XXI a trečiajame – penktajame dešimtmečiuose tikėtinas juodas scenarijus. Laukia sunkus pereinamasis laikotarpis – kylantys vandenynai, masinė migracija ir etniniai konfliktai, ekonominė recesija, dėl struktūrinio nedarbo milijonai protestuojančių bedarbių, prie technologinių atradimų nespėjanti prisitaikyti biurokratinė sistema, nesureguliuojanti poveikio visuomenei ir planetai. Vakarų valstybes tai privers vienytis – sukurti bendrus technologinius sprendimus, naują teisės sistemą, atvira prieiga paremtą etikos kodeksą. Prie jų prisijungs pažangesnės korporacijos bei įvairios pasaulio valstybės. Žmonija po truputį ims judėti link I tipo (o vėliau – II ir III tipo) civilizacijos Kardashevo skalėje (tai ateinančių šimtmečių klausimas), kuri kontroliuoja visą planetą, jos atmosferą, turi bendrą kalbą ir bendrą valiutą. Manoma, kad XX a. pradžioje kai kurios mažesnės tautos ar valstybės jau bus išnykę. Iš 6500 dabar naudojamų kalbų bus išlikę geriausiu atveju keli šimtai.
Dar XI a. antroje pusėje Kinija taps pagrindine supervalstybe
Kinija išlaikys planinės ekonomikos principus ir taps didžiausia „e-1984“ – dirbtiniu intelektu ir didžiaisiais duomenimis paremta technokratija. Ji de facto valdys dideles investicijas ir teritorijas Afrikoje, kai kurių išnykusių Artimųjų Rytų valstybių teritorijose, taip pat Marse ir Mėnulyje. Jei ir ateityje Kinija neprisijungs prie tarptautinių susitarimų dėl klimato kaitos ir technologijų etikos, tikėtina, kad panaudos mokslo išradimus „super-piliečiams“ kurti.
Veiks Laisvųjų tautų ar panaši sąjunga, kurią sudarys JAV, Kanada ir galbūt kai kurios Europos ir Pietų Amerikos šalys (ypač Meksika), Australija. Išaugs Kanados vaidmuo – nutirpus ledynams, atsivers naudingų išteklių potencialas, milijonai persikels ten gyventi dėl didelių palankaus klimato plotų. Europos laukia dvejopas scenarijus – arba ji susivienys, arba iškils regioninės sąjungos.
Dėl mokslo pažangos reguliuojant žmogaus gyvenimo ciklą Afrikos žemynas tiesiog „išsprogs“. Jungtinių tautų skaičiavimais, iki 2100 m. Afrikos gyventojai sudarys beveik pusę visų Žemės gyventojų (lyginant su dabartiniais 16 proc.). Tačiau ekonomiškai Afrika niekada nebus tarp lyderių, o jos augimu labiausiai pasinaudos Kinija. Japonija dėl investicijų į išmaniąsias teritorijas turėtų išlikti tarp lyderių, jeigu jos plėtros nepakoreguos klimato kaitos pasekmės ir agresyvi ekspansinė Kinijos politika.
Technologinė pažanga leis išspręsti daugybę iššūkių
Kertiniai žmonės rūpintys klausimai po šimto metų bus kova su klimato kaitos padariniais, žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveika, kitų planetų apgyvendinimas, kibernetinis saugumas. Dėl klimato kaitos pasekmių dalis dabartinių tankiai apgyvendintų pakrančių bus apsemta – tarp jų didieji miestai kaip Niujorkas, Los Andželas. Skirtingais skaičiavimais, per šimtą metų dėl ištirpusių ledynų vandens lygis pakils nuo kelių iki 100 metrų. Su klimato kaitos pasekmėmis pasaulis kovos dar tūkstantį metų, kol galiausiai planeta ims vėsti. Tačiau žmonės eksperimentuos su geo-inžinerija, ir labai tikėtina, kad per šimtmetį išmoks keisti orus.
Energijos poreikiai bus patrigubėję. Žemė pilnai pereis prie alternatyvių energijos šaltinių, ypač saulės energijos. Mobilaus telefono dydžio nešiojamas saulės energijos įrenginys pakraus automobilį ir namus. Sintetinė žemė ir biologiniai pastatai padės saugoti planetą. Deja, didelė dalis gyvūnijos, ypač žuvų, bus išnykę jau prieš pusę amžiaus. Mėsą užauginsime fermose be gyvūnų. Nors genetikos mokslo atradimai leis atkurti bet kurias gyvybės formas (net mamutus), jau nebeatkursime Didžiojo koralinio rifo. Dirbtinės bakterijos valys vandenyno vandenį, todėl išspręsime vandens trūkumo problemas. Dykumos taps oazėmis. Tačiau jei to nepavyks pasiekti, daugiau nei pusė planetos populiacijos neturės geriamo vandens.
Kasdienybę valdys dirbtinis intelektas
Tai bus be galo įdomūs laikai. Sėkmingą valstybės funkcionavimą užtikrins centrinis dirbtinis intelektas. Ore sklandys savaeigiai automobiliai, centrinis dirbtinis intelektas užtikrins, kad nebūtų kamščių ir avarijų. Daugybė robotų-asistentų atliks daugumą pavojingų, rutininių darbų -buhalterio, virėjo, chirurgo, suvirintojo. Aptarnavimo srityje dirbantys robotai-humanoidai nesiskirs nuo žmonių ir jaus emocijas. Kiti bus maži kaip vorai ar musės. Gali būti, kad turėsime robotus-mokslininkus ar robotus-verslininkus.
Kai kurie futuristai mano, kad daugumą išradimų tais laikais sukurs dirbtinis intelektas. Žmonės tuo tarpu galės bendrauti mintimis – dėka išmaniųjų technologijų (ang. brain augmentation) sintetinė telepatija taps įmanoma, kaip ir smegenų ląstelių ar atminties skaitmenizavimas. Dar iki XXI a pabaigos beveik visi naudos vienokį ar kitokį dirbtinį intelektinių gebėjimų pastiprinimą, nes tik taip bus įmanoma konkuruoti ir suprasti pasaulį, ko-egzistuoti šalia trilijonus kartų už žmogaus protą pajėgesnį naujos kartos DI. Kiekvienas turėsime avatarą. Skaitmeninis dvynys už mus priims kai kuriuos sprendimus ir atliks užduotis, pavyzdžiui, apsipirks. Civilizacija artės prie žmogus ir technologijų kontinuumo, kuriame skaitmenizuotas žmogus galės gyventi amžinai. Pavyzdžiui, galėsime pasikalbėti su skaitmeniniu Čerčiliu ar Vytautu Landsbergiu.
Norus pildysime vien apie juos pagalvoję
Internetas ir prieiga prie kitų įrenginių, net skaitmeninė laiko mašina, bus sutalpinta akies rainelės dydžio linzėje. Kompiuteriai gebės interpretuoti mūsų smegenų signalus, todėl akies mirksniu galėsime prisijungti prie namų ofiso, parsisiųsti bet kokią informaciją, išversti bet kokią kalbą. Vaikščiodami Pompėjos griuvėsiais galėsime nusikelti į senovės Romos imperijos laikus. Švietimo sistema kokia yra dabar – išnyks. Bet ką galėsime išmokti (pvz. savigynos) per kelias sekundes.
2120 m turistinės kelionės į kosmosą bus įprastos. Žemės retieji metalai bus pasibaigę jau prieš kelis dešimtmečius, todėl naujos technologijos ieškos naudingų iškasenų kitose planetose. Marse ir Mėnulyje gyvens kolonistų bendruomenės. Tačiau masinis apsigyvenimas kitose planetose – dar tik pakeliui. Bus išrastos itin tvarios temperatūrai atsparios medžiagos, kurios leis prasiskverbti per Žemės šerdį, pačią Saulę, sukurti pirmąjį tarp-galaktinį laivą. Bus rengiama pirmoji misija už Saulės sistemos ribų. Ir po šimto metų žmonės nebus atsakę į klausimą, ar mes Visatoje esame vieni.
Mokslas lyg dviašmenis kardas sukurs naujas problemas
Virtualioji realybė perkels į hedonistinį pasaulį – internetu galėsime siųsti emocijas, jausmus, įspūdžius, visiškai persikelti į savo sukurtas realybes. Šiame „sintetiniame heroine“ paskęs daugybė žmonių. Periodiškai iš laboratorijų pabėgs viena kita sintetinė bakterija ir sukels pandemijas, tuo pačiu užaugins didžiulį bio-saugumo sektorių. Siautės kibernetinis ir biologinis terorizmas. Su tuo kovos jungtinės kibernetinio saugumo pajėgos – susekti, izoliuoti ir sunaikinti priešininką didžiųjų duomenų pasaulyje bus daug lengviau. Kita vertus, dėl saugumo bus paaukotas privatumas – tuo naudosis naujosios technokratijos. Dėl reguliuojamos atminties (ją bus galima ištrinti, perrašyti) policija nebegalės tikėti liudininkų parodymais. Sunku bus pasitikėti savimi pačiais. Žmogaus sąmonės perkėlimas į skaitmeninę erdvę, ir šios technologijos pasklidimas užtruks daug ilgiau nei dabar manoma, tiek dėl technologinių iššūkių, tiek dėl etinių ir biurokratinių iššūkių. Religinės ir konservatyviosios naujųjų liuditų grupės masiškai protestuos prieš išradimų taikymą, laikydami tai Dievo valios įžeidimu.
XXI a viduryje susikurs nauja socialinė ir teisės sistema
Tai bus multipoliarinis pasaulis. Jame įvairovė ir tolerancija apims naujas dimensijas. Daugybę naujų etinių klausimų spręs naujoji teisė ir etikos kodeksai. Pavyzdžiui, ar leisti žmonių ir robotų santuokas? Kaip reguliuoti kūdikių genomo programavimą, žmogus ir gyvūno atkūrimą iš jo genomo? Ar leisti kurti „super žmones“? Kam priklauso dirbtinio intelekto sukurtų išradimų intelektinė nuosavybė? Kam priklauso Marso naudingosios iškasenos? Teisė nespės reaguoti į naujus išradimus pakankamai greitai, todėl pilnai persikels į internetą ir vystysis platformose, kurias dabar sunku įsivaizduoti.
XXI a viduryje įvestos bazinės universaliosios pajamos žmonėms sumažins stresą, tuo pačiu skatins naujas savirealizacijos ir kūrybiškumo formas. Sukurti naują sistemą kainuos kelis dešimtmečius chaoso, didžiulės atskirties ir socialinių neramumų, kol bus išrasta naujoji socialinė politika, technologijų teisė ir tarptautinė finansų sistema. Pusė dirbančiųjų dirbs sintetinės biologijos, dirbtinio intelekto palaikymo sistemose, miestų valdymo, sąmoningų technologijų, virtualios realybės turizmo, asmeninių ryšių ir asmenybės plėtros bei kitose aktualiose srityse. Klestės individuali veikla, dalijimosi ekonomika, darbo galimybes internete suras avatarai.
Visuomenė išliks tiek pat, jei ne daugiau, fragmentuota
Bill Gates tiki, kad iki 2035 m. nebeliks skurstančių šalių, bet toks mąstymas pernelyg optimistinis. Pirma, valstybės nebus vienodo išsivystymo lygmens, kaip ir dabar. Kai kurios atsisakys diegti naujus išradimus, arba juos pritaikys tik elitui. Ten kur nebus įdiegta bazinių universaliųjų pajamų sistema, išliks nedarbas. Bent pora milijardų žmonių nesugebės prisitaikyti prie naujojo pasaulio. Antra, dalis žmonių atsisakys pažangos dėl didesnio privatumo – jie gyvens atskirose bendruomenėse lyg laukinės Amazonės gentys, ignoruodami šiuolaikinį pasaulį.
Ateitis priklauso nuo švietimo
Ar vizijos taps realybe, priklauso nuo daugybės veiksnių. Vieni mano, kad prognozuojama pažanga, pavyzdžiui, žmogaus proto skaitmeninimas, neįmanoma – žmonių supratimas apie tai, kaip gali būti iškoduojama neuronų perduodama informacija, labai ribotas. Steven Hawkings ir Elon Musk tuo tarpu spėja, kad technologinis singuliarumas, kai bus sukurtas dirbtinis superintelektas, yra „didžiausia egzistencinė grėsmė“, kuri sunaikins žmoniją. Vienintelis kelias išsaugoti žmoniją – susilieti su mašina, sukuriant post-žmones.
Galiausiai, svarbu, kiek žmonės naujo šimtmečio mokslo pažangą sugebės panaudoti globaliems iššūkiams spręsti. Didelę įtaką turės susitarimai dėl mokslo ir technologijų etikos, poveikio visuomenei vertinimas, naujoji žmonių, trans-žmonių, post-žmonių ir dirbtinio intelekto teisė. Todėl šiandien aktualus švietimas ir jame įtvirtinta vertybių sistema. Jeigu ateis „globalioji karta“, kuriai dar svarbiau nei ankstesnėms bus prasmė ir planetos (ang. global commons) išsaugojimas, ji ir padarys ateičiai svarbiausius technologinius ir etinius pasirinkimus.
Tekstas parengtas 2019 m. birželio mėn. knygai Markevičiūtė E. et al (2020) Lietuva 2120, leidykla „Lapas“, Vilnius.
Vizijoje remtasi Michio Kaku, Ray Kurzweil ir kitų futuristų įžvalgomis.