Pusę savaitgalio paaukojau šešių partijų programų analizei. Skaičiau dalis, kurios svarbiausios darant šuolį link aukštesnių pajamų ir didesnės gerovės. Tai švietimas, mokslas ir inovacijos (ekonomikos transformacija), efektyvi valdysena – nes jei nesugebame ĮGYVENDINTI, nei geri norai, nei jokie fondai nepadės. Kriterijai tie patys kaip prieš keturis metus. Trumpai nesigavo. Tačiau tikiuosi, kad ši analizė bus naudinga informuotai priimti sprendimus.
TS-LKD
Švietimas – stipri programa, apimanti visas švietimo grandis, bet didžiausias dėmesys ikimokykliniam ugdymui ir mokykloms. Nacionalinis susitarimas dėl švietimo, visuotinis ugdymo standartas, Tūkstantmečio gimnazijų programa, STEAM programa, pedagogo ateities paketas, antro šanso programa. Šiek tiek trūksta ambicijos kalbant apie ateičiai pasirengusio švietimo kokybę – man pasirodė lyg pasirinktas realistinis požiūris su orientacija į „good enough“ standartą, kurį gautų visi. Atsargiai kalbama apie įstaigų tinklo konsolidavimą (suprantu, rinkimai – populiarumo konkursas, bet poreikis neišvengiamas). Užsakymas darbuotojams perkvalifikuoti – grįžimas į senus laikus. Pritrūko dėmesio ateities įgūdžiams, kuriuos galėtų įgyti visi gyventojai. Švietimo agentūros ateitis?
Valstybiniu dizainu paremta ūkio transformacijos programa. Koncentruoti ištekliai trims prioritetinėms inovacijų sritims, gyvybės mokslų rizikos kapitalo fondas, Lietuvos strateginių investicijų fondas, 10 ekonominio augimo centrų (atsigręžimas į regionus), startuolių akseleratoriai. Silpnoji dalis – mokslas ir inovacijų skatinimo sistema, daug kas jau yra, bet neveikia. Slėniams bus KPIs (nors slėnių koncepto senokai nebeliko). Mažokai apie mission-based science, Vilniaus regiono iššūkį naujomis SF sąlygomis, kaip bus sprendžiami inovacijų skatinimo sistemos iššūkiai, per atsargiai apie agentūrų „funkcijų peržiūrą“. Doktorantūros patrauklumo skatinti nebereikia. SVV bus skatinamas mokymų krepšelio pagalba 🙂 Žada sumažinti mokslo biurokratiją (LABAI noriu tai pamatyti – suvalgysiu slieką jei pavyks :))
Stipri ir solidi valdysenos efektyvumo programa. Svarbiausi darbai – lėtesnė ir kokybiškesnė teisėkūra, daugiau susitarimų sociokratijos principais, valstybės tarnybos ir LRVK pertvarka, E-Vyriausybė 360 – viešųjų paslaugų skaitmenizavimas ir duomenų atvėrimas. Pliusas už Ateities komitetą (YES!), teisingai pastebėtas poreikis skaitmeninant paslaugas peržiūrėti visą procesą, ir kurti skaitmeninimo „smegenų centrą“ – išties, pora dešimčių gerų AI specialistų ne tik sutvarkytų tragiškai valdomus didžiuosius projektus kaip e-sveikata, bet ir pagaliau ištrauktų tą milijardą iš šešėlio. Skaitmeninimo terminologija truputį vakarykštė, bet pas kitus dar blogiau. Komandoje galinčių įgyvendinti žmonių yra.
Valstiečiai-žalieji
Look, I get it. Prieš porą metų Valstybės pažangos tarybai pati citavau vieną Nobelio premijos laureatą, kuris sakė – geriau būtų, jei politikai įsipareigotų įgyvendinti svarbiausius pažadus, vietoje to, kad kaskart trauktų vis naujas idėjas kaip triušį iš kepurės. Įsipareigojimas pabaigti pradėtus darbus kaip tikslas savaime nėra iš piršto laužtas. BET. Sąžininga ir solidu būtų bent jau įvardinti kokius konkrečiai darbus ir kaip tęsite. Strateginiai valstybės dokumentai nėra partijos programa. Be kita ko, ir dėl to, kad surašyti pačių valdininkų (o ne politikų) ta biurokratine kalba, kur nė velnio nesuprasi ką iš tiesų ketinama daryti. Pvz. ką reiškia „stiprinti MTI institucinę sistemą“ (iš NPP)? LVŽS puslapyje yra keli prioritetiniai darbai. Pagal juos ir vertinu programą. FYI, mokslo ir inovacijų dalį vienu balu pakėlė tik sąraše esantys Lukas ir Jekaterina, nes pati Inovacijų reforma prie prioritetų nepaminėta.
Švietimas – investicijos į mokytojus, siekiant šią profesiją padaryti prestižine, sutartys su aukštosiomis mokyklomis skamba gerai, bet nėra jokių detalių. Valstybinio banko idėja – kol kas daugiau rizikų nei privalumų. Valdysena – rimtai, vicepremjero pareigybė svarbiausias valdysenos tobulinimo darbas ateinantiems keturiems metams?…
LSDP
Socialdemokratų programoje viskas logiška pagal jų vertybes – didės biudžeto perskirstymas (mokesčiai), tai sudarys sąlygas investicijoms į viešąsias paslaugas. Augs finansavimas švietimui ir mokslui, atlyginimai, dvigubai didės klasių krepšelis. Labai daug pasiūlymų, jaučiasi V.Targamadzės ranka. Patiko eksperimentinių (pilotinių) mokyklų idėja ir bendrai pokyčių diegimas juos išbandžius ir sulaukus tyrėjų vertinimo – įsipareigojimas ilgesniam, tačiau pagrįstam procesui (panašiai estai, suomiai darė). Pliusas už mokymosi visą gyvenimą čekių sistemos diegimą. Nelabai aišku kaip bus pertvarkomas ugdymo įstaigų tinklas.
Mokslas, inovacijos, ekonomika. Valstybinis plėtros bankas. Mokesčiai augs, verslui tai nekažką, tačiau tikimasi kompensuoti įveiklinta mokesčių kreditų sistema vykdantiems MTEP veiklas, pradedantiems verslininkams. Ši idėja turi potencialo sutaupyti valstybės lėšas administruojant visokias ES subsidijas (t.y. jeigu jas pakeis mokesčių kreditai). Ateities fondo idėja irgi nebloga. Noras mažinti biurokratiją ir ilgainiui atsijungti nuo ES lėšų visada gerai. Daug kitų priemonių nėra naujos (jau vyksta). Mokslo dalis silpnoka – mokslininkams gyvenimas gerės, bus reabilituotas soc-hum‘as, o kas iš to ne visai aišku (galbūt turėta mintyje mokslo misija spręsti valstybės uždavinius).
Valdysenos dalyje stiprioji pusė – skandinaviško įtraukaus valdymo idėjos, pvz. strateginiai pasitarimai su gyventojais, taip pat savivaldos lygmenyje. Pliusas už „elektroninės valdžios kompetencijų centrą“. Bus stiprinama valstybės tarnybos kokybė, Vyriausybės kanceliarija, įrodymais ir duomenimis grįsta politika, gerinama įstatymų parengimo kokybė, diegiama kaštų ir naudos analizė. Viskas čia ok, bet yra du BET. Pirma, tas praeities kvapelis. Pvz., aptariant valstybės analitinių pajėgumų stiprinimą – „privačios struktūros Lietuvos problemas analizuoja mažomis pajėgomis, nelabai giliai ir daugiausiai savo interesų aspektu”. Buvau maža, bet dar atsimenu Brežnevo laidotuves per TV. Jaučiu tas kas rašė irgi atsimena. Tada būdavo tokia analizė, kai viskas tik “gerai ir gerėja”. Paklauskite STRATA, kaip sekėsi kritikuoti valdžią, ypač kol dar buvo MOSTA, ir kaip vadinasi ta analizė kai reikia rasti duomenų valdžios sprendimams pagrįsti. Nepriklausomumo kriterijų vertinant politiką Europos Komisija kelia ne šiaip sau. Labai sunku rašyti sau nepalankias išvadas (mokslininkams irgi, ypač kai priimami pačius veikiantys sprendimai). Antra, iš visko atrodo, kad valstybės biudžetas ir viešasis sektorius stipriai plėsis. Tačiau neaišku kas užtikrins efektyvumą sukuriant tą galutinį rezultatą. Nori nenori, iškyla skylėtų kišenių metafora ir vilos „Auska“ vizija Palangoje. „Didinsime ministerijų veiklos efektyvumą” – nekonkretu. O gal būtent LSDP mus nustebins ėmęsi iš peties keisti valstybės tarnybą, reikalauti rezultatų, ravėti “zadanijų” kultūrą, biurokratiją ir korupciją? Patikėtumėt? Čia matau programos didžiausią riziką.
Liberalų sąjūdis
Švietimas. Geriausiai atrodo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo dalis. Bus didinamas finansavimas švietimui, mokytojų atlyginimai. Savarankiškos mokyklos koncepcija, kokybiškas ir kiekvienam vaikui prieinamas ikimokyklinis ugdymas. Studijų ir mokymosi visą gyvenimą priemonės mažiau pragalvotos (sieksime, skatinsime). Pliusas už siekį toliau konsoliduoti aukštųjų mokyklų potencialą, taikant jungimosi skatinimo mechanizmą, kuris padės vienytis ir siekti sinergijos. Ambicija atrodo žemoka – du universitetai, patenkantys tarp 500 geriausių pasaulyje, bet I see what you did there 🙂
Mokslas, inovacijos, ekonomika. Pliusas už siekį daugiau investuoti į mokslą, verslo skaitmeninimo, skaitmeninio švietimo akcentavimą. Minusas už mokslo ir inovacijų priemones („prioritetizuosime ir agresyviai skatinsime“ nėra pakankamai detalu). Liberalams būdingas taip vadinamo „inovacijų džiazo“ arba bottom-up skatinimo požiūris, kuris remiasi bendrų verslo sąlygų gerinimu ir liberalizavimu. LRLS taip pat skiria dėmesio būtent verslo galimybėms ir sąlygoms gerinti – mokestinei sistemai, verslo skaitmeninimui. Bet vis tik – 14 psl programoje mokslui ir inovacijoms, startuoliams ir ūkio transformacijai – vos keli paragrafai Apie pažangios ekonomikos modelį daugiau kalbama aplinkosaugos ir energetikos skiltyse, kurias bus siekiama modernizuoti. Jei atskirai vertinčiau žaliosios ekonomikos ir tvarumo idėjas, LRLS gautų didžiausią balą, attn kam tai yra svarbu.
Valdysena. Lankstesnė valstybės tarnyba, agentūrų reforma, sprendimai priimami remiantis pasekmių vertinimu ir įtraukiant NVO, diegiama e-valstybė, atveriami duomenys, orientacija į patogumą vartotojui, skatinama savivaldos decentralizacija ir pilietinė visuomenė. Pliusas už skaitmenizacijos priemonių detalumą, įskaitant specializuoto centro kūrimą (neaišku ar tai IVPK, ar nauja struktūra). Solidi programa, bet kai kurių priemonių įgyvendinimu (e-balsavimas) šioje kadencijoje abejoju.
Darbo partija
Linksmas pažadų/idėjų kratinys iš adaptuotų valstybinių dokumentų ir senų DP programų, papildžius madingais terminais (klimato kaitos tyrimai, nes Žalias kursas) ir naujomis „geromis“ idėjomis. Pastarieji perlai suteikė daug malonumo – subalansuota nesiremiantiems loginiu mąstymu.
Švietimas. 54 eklektiški pažadai. Augs atlyginimai, pedagogus rengs specialistai iš užsienio, bus kokybiškas ugdymo turinys, pvz. mokys ekologijos, sveikos gyvensenos, programavimo ir dirbtinio intelekto. Leis vaikus ugdyti šeimose – nes kam tas brangiai atnaujintas kokybiškas švietimas? Ir – BAM – pedagogai nuo 55 m išeis į pensiją.
Mokslas, inovacijos. Bus didinamas mokslo finansavimas, peržiūrimi tyrėjų karjeros kriterijai, diegiamos mokesčių lengvatos verslui už investicijas į aukštąsias mokyklas. Inovacijoms dėmesio nedaug, siejant dar vis su „slėnių“ vystymu. Didžiausias dėmesys atsilikusiems šalies regionams ir žemės ūkiui. Radau kažką panašaus į mission-based science, ir BAM – „atsižvelgdami į šalies poreikius ir įvertinę atskirų ūkio šakų specifiką, numatysime skirtingus kvalifikacinius reikalavimus skirtingų sričių mokslininkams ir juos skatinsime dirbti sprendžiant valstybei aktualias problemas.“ Supratot ką nors?
Valdysena. Bus valstybės tarnybos reforma – už didesnes algas samdomi profesionalūs specialistai, daug decentralizavimo, seniūnai renkami tiesiogiai, ir BAM – ministrais ir MP negalės būti Seimo nariai (pakeista Konstitucija). Pliusas už dėmesį didiesiems duomenims (duomenų ekonomikai), bendruomenėms ir valstybės tarnybai. Intencija kai kur nebloga, bet stinga žinojimo kaip padaryti.
Laisvės partija
Švietimas. Detali ir patraukliai surašyta vizijinė programa, brėžianti gaires XXI amžiaus švietimui (ypač mokyklai). Atlikta gerosios užsienio patirties analizė, cituojamos studijos. Gera mokykla, online mokykla, skaitmenizuotų mokymo priemonių bankas, IT kaip trečioji kalba, mokytojų ugdymo programa bendradarbiaujant su užsienio universitetais. Kompleksiškas paketas mokytojams (nuo atlyginimo iki pasitikėjimo, kūrybiškumo ir kt. prestižo klausimų), tiek ugdymo turiniui. Patiko ambicija. Geras siekis sprendimus remti duomenimis ir sutarimu, nors mintis neišplėtota. Kol kas Lietuvai sunkiai sekėsi įgyvendinti ambicingus pokyčius inertiškose sistemose, tad adaptyvių pokyčių valdymui būtina skirti laiką ir lėšas. Pliusas už drąsą Lietuvoje turėti tarptautinio lygio universitetus, kurie patektų į pasaulinį 100-uką. Bet rimtai, KETURI universitetai šimtuke? 🙂
Mokslo ir inovacijų programai parako pritrūko. Inovacijų skatinimą mato per mokestinę aplinką, lankstesnį darbo kodeksą, viešojo sektoriaus ir socialines inovacijas, palankesnes sąlygas verslumui ir jaunam verslui – “inovacijų džiazą”. Bus kuriami tiltai tarp mokslo, verslo ir visuomenės, didinamas mokslo finansavimas ir atlyginimai, ir be kita ko fundamentiniams tyrimams bei neakademiniam personalui, bet tik po MTEP institucijų pertvarkos. Seed ir Enterprise Investment Schemes, CTO pozicija, 5G kaip prioritetas. Žaliasis koridorius MITA pažymoms dėl mokesčio lengvatos per silpnas žingsnis tokiai progresyviai partijai – išvis nereikia to vertinimo. Perteklinė biurokratija su visais išplėstiniais aiškinimais kas yra ir nėra MTEP, pažangios šalys jo netaiko, o dėl biurokratijos lengvata pas mus pasinaudoja tik pora šimtų įmonių.
Valdysena. Efektyvi, į rezultatą orientuota ir gerai apmokama valstybės tarnyba. CEO institutas aukščiausio lygmens vadovams rengti. Viešojo sektoriaus skaitmenizavimas ir optimizavimas, paslaugų teikimas nuotoliniu būdu, Chief digital officer, Digital First principo diegimas, duomenų atvėrimas. Man patiko, kad pateiktos bent kelios priemonės, kurios taptų šaltiniais finansuoti viskam aukščiau, tai valstybės turto optimizavimas, viešojo sektoriaus optimizavimas mažinant biurokratiją ir skaitmeninant, bei efektyvinant ir listinguojant akcijų biržoje valstybės įmonės. Dėmesys politikos formavimo ir įgyvendinimo kokybei, naujas pilotinio teisės akto institutas. Diegiamas ex ante ir ex post vertinimas. Tačiau pritrūko dėmesio seamless government įgyvendinimo prielaidoms (CTO nepakaks) bei skaitmeninimo projektų priežiūrai. Taip pat valstybės įmonių IPO savaime nėra gėris – turi būti kiekvienu atveju pasverta kada geriausias metas ir kokia geriausia kaina, kad pardavėjas (Valstybė) išloštų iš to IPO.
Apibendrinimas
Švietimas – išsamiausia programų dalis. Atrodo, kad pokyčiai prisirpo, ypač pertvarkant bendrąjį ugdymą ir mokytojų padėtį. Vienos programos nuosaikesnės, kitos ambicingesnės, bet džiugina daug stiprių pasiūlymų. Aš už ambiciją. Per būsimus 20 metų matysime daugiau viską keičiančių (disruptive) inovacijų nei per visą XX amžių. Laukia didžiosios struktūrinės trečio-ketvirtojo dešimtmečio krizės ir nematyta technologinė kaita. Mums reikia ambicingos ir drąsios programos – sukurti geriausią švietimą koks gali būti, jei ateityje norime klestinčios Lietuvos. Švietimo sistema ne tik kritiškai svarbi, bet ir be galo inertiška. Dėl tvaraus pokyčio reikia nusiteikti ilgesniam procesui – čia socialdemokratai ir konservatoriai savo programose turi neblogų idėjų.
Inovacijos – daug silpnesnė programų vieta. Tai rodo nesuvokimą iš kur ateityje ateis pajamos, kas apmokės kokybiškas viešąsias paslaugas ir visų atlyginimus. Žodžiu, nieko nauja po saule. Užtat išaugęs dėmesys tvarumui ir žaliajai ekonomikai (ačiū Žaliajam kursui).
Kitas pribrendęs pokytis – valstybės tarnybos ir procesų pertvarka „biurokratija, sudie“. Banga kyla berods jau penktą kartą. Seimas vis nugesina, bet juk viltis miršta paskutinė. Todėl – marš visi BALSUOTI!
