Šie metai tokie fantastiškai įdomūs, tiek apmąstymų keliantys. 20 metų mano profesinei veiklai. 10 metų santuokai. Lygiai prieš 10 metų rugsėjį per savo gimtadienį pasiėmiau sabbatical ir išvykau į Londoną, paskui disertacijos rašyti į Portugaliją, ir iš to galiausiai atsirado Visionary Analytics. Mąsčiau apie tai ką išmokau per visus tuos metus – kuo galėčiau pasidalinti su savimi jaunesne. Pabandžiau apibendrinti. Štai mano 20 centų.
- Tai tavo gyvenimas, ir kito nebus. Nesigėdyk savo jausmų ir norų, ar juo labiau unikalaus savęs. Geriau pasigilink į savo misiją, vertybes, kas tave daro laimingą, ir ko sieki šiuo metu. Ženkliai paprasčiau eiti per gyvenimo pasirinkimus.
- Actions over words. Dalykai pasidaro tiktai darymo būdu. Tie, kas walk the talk, kas get things done, kas ilgai, sunkiai ir dažniausiai tyliai dirba spręsdami sudėtingus iššūkius, vertingesni už įspūdingus konferencijų kalbėtojus ar madingais terminais žongliruojančius politikus. Paradoksalu, bet dirbantys mažiau matomi. Todėl savo rezultatais turi viešai džiaugtis dažniau!
- Žinok savo prioritetus. Gyvenimas susideda iš pasirinkimų. Geriau keli dideli „akmenys“ nei begalei „smėlio“ iššvaistyta energija. Todėl vienas svarbiausių įgūdžių yra gebėjimas sakyti „NE“. To vis dar mokausi.
- Ambicingi tikslai geriau už „realistiškus“. Tik pradėjęs siekti pamatai ką iš tiesų galima padaryti.
- Kantrybė ir užsispyrimas. Didieji akmenys kuriami metų metais – nei disertacijos pasirašo, nei organizacijos tampa sėkmingomis, nei politikos pokyčiai neįvyksta per naktį ar metus. Bėgant tą maratoną, visada atsiras mojančių į kitą takelį, blaškančių dėmesį, ar sakančių – kam tas vargas, juk viskas gyvenime turi būti lengva! Nereikia blaškytis. Rašantys disertacijas žino, kas yra „shit valley“ – kai maždaug trečiaisiais metais neinformuotas entuziazmas jau išblėsęs, informuoto optimizmo dar nematyti, bet praradimai (praleistos galimybės, laikas su šeima, sveikata etc) jaučiami ryškiai ir asmeniškai. Tai momentas kai dauguma atkrenta, nors iš tiesų finišas visai už kampo. Galioja visur, nes sėkmės sulaukia nuoseklieji.
- Tačiau nebūtina visko visada daryti per jėgą. Išmok surfinti gyvenimo bangose. Kartais banga kyla pati, kartais tokia didelė, kad krenta tau ant galvos, o būna kad vanduo lygus kaip stiklas. Kurti bangą – labai brangus reikalas! Kartais turi sulaukti savo momento.
- Pamilk atominę bombą – arba Never waste a good crisis. Geriausi sprendimai gimsta per krizes. Jei ne vidinė krizė, nebūčiau įkūrusi Visionary ir parašiusi disertacijos. Jei ne sveikatos problemos, nebūčiau išmokusi sakyti „ne“. Dabar jau moku atpažinti kai bręsta krizė, ir klausau ką ji sako. Dažniausiai tai kalba vidinio augimo poreikis. Jei ilgą laiką emocinė savijauta nekokia, jei namuose pradedu per dažnai keiktis, laikas užduoti klausimą – Kam atėjo laikas? Kaip augsiu dabar? Geriau padaryti klaidingą žingsnį nei likti sustingus. Svarbu judėti. Nežinai ką daryti – pradėk sportuoti, labai dažnai visa kita išjuda kartu.
- No bullshit. Visada labiausiai vertinau žmones, kurie yra atviri ir kalba tiesiai. Kaip sako Brené Brown – Clear is kind, unclear is unkind. Gebėjimas aiškiai kalbėti prasideda nuo gebėjimo aiškiai mąstyti. Atvirumas sutaupo begales laiko visiems. Net jeigu mums ne pakeliui, geriau sužinoti anksčiau nei vėliau. Ir, beje, dauguma konfliktų išsprendžiami kalbantis.
- Išsivalyk nuo triukšmo. Esi tai kokią informaciją vartoji. Vienas geriausių sprendimų – jau virš 10 metų nežiūriu TV. Tris metus neskaitau žinių (jokio delfi.lt). Mano telefono garsas visada išjungtas. Tačiau nuolatos esu kokiame nors nuotoliniame kurse (EdX, Coursera). Užtat nepasiekia masė informacinio „triukšmo“ ir negatyvo, kuriuo užgrūsta mūsų skaitmeninė erdvė. Ne mažiau svarbu atsikratyti negatyvių ir toksiškų žmonių – jų nepakeisi, bet jie tau gyvenimą pagadins ir savo nuodais „apkrės“. Išmokau sunkiuoju būdu. Esu vyriausias vaikas, užaugau toksiškoje šeimoje ir turiu gelbėtojo sindromą. Ilgai gelbėjau kitus, kol supratau kad niekam tai nenaudinga. Nebejaučiu nei kaltės nei gėdos už svetimus gyvenimus. Koncentruojuosi į savąjį. Ypač blogai jei toksiškas žmogus kolektyve – jis su savimi nusitemps dar penkis. Tad pasakyk „ačiū ir sėkmės“ kuo greičiau.
- Stiklinės lubos yra tavo galvoje. Prieš dešimtmetį esu atsisakiusi idėjos, nes kažkas pasakė “bet moters vadovės toje kultūroje tikrai nepriims”. Planavau steigti Lotynų Amerikos – Lietuvos pramonės ir kultūros rūmus. Per tą laiką Brazilija turėjo moterį prezidentę. Savo šeimoje mačiau tik stiprias moteris, tad ačiū Dievui tai buvo vienintelis kartas kai susimąsčiau apie lyties, amžiaus ar kitus apribojimus. Susifokusuok į vertės kūrimą ir leisk rezultatams kalbėti.
- Susirask mentorių/ę, ir geriau ne vieną. Jaunystėje man labai trūko siektino pavyzdžio ar tiesiog karjeros patarėjo. Neturėjau autoritetų (didele dalimi dėl pačios maištingo būdo, turiu authority problem ir įsitikinimą, kad būtinai turi viską pasiekti pats) – ir blogai. Noriu būti tokia mentorė, kokios pati neturėjau. Todėl dažniausiai neatsakau jauniems žmonėms, kurie kelia klausimus ar kreipiasi patarimų. Tikiuosi, kad ir man dar ne vėlu – sako, Mokytojas atsiranda, kai mokinys pasiruošęs.
- Pasirūpink savimi. Šią pamoką išmokau gerokai per vėlai. Miegas, poilsis, sveika mityba, fizinis aktyvumas – tokia banalybė, bet OI KAIP NĖRA PAPRASTA. Visada yra dar vienas deadlainas, dar vienas pasiūlymas, dar viena galimybė, dar vienas pokalbis, dar viena darbo grupė, dar vienas straipsnis, ir dar vienas gaisras … Kai tau 25-eri, gali dirbti dvi paras be miego ir ateiti į darbą po vakarėlio. Kai jau virš 40 – dvi nemiegotos naktys ar darbingi savaitgaliai, ir tu ligonis. Išmok spausti stabdį ir susitaikyk su tuo, kad visiems neįtiksi.
- Kelionės ir naujos patirtys vertingesnė investicija už komfortišką gyvenimą ir statuso simbolius. Niekas kitas nepakrauna labiau. Leidžia atsitraukti nuo rutinos, įsikvėpti. Į keliones investavau dar tada kai dirbau samdoma darbuotoja, kai bute turėjau vieną baldą – čiužinį, ir kai per krizę metus laiko negavau atlyginimo. Dabar turėčiau būti Kosta Rikoje. Oh well 🙂
- Konkrečiam žmogui laiku suteikta pagalba dažnai vertingesnė už dalyvavimą reikšmingose tarybose ar darbo grupėse (deja). Ir suteikia didesnį prasmės pojūtį, nes rezultatas matomas iš karto. Padeda netapti ciniku dirbant srityje, kur poveikiui reikia dešimtmečių. Kartais žmogus, kuriam reikia pagalbos, yra tavo artimas. Nepamiršk to.
- Įdomiausi ir produktyviausi žmonės – tie, su kuriais nori dalintis, augti ir iš kurių nori mokytis – visada paprasti. Juokas ima iš susireikšminusių, prie kurių „sunku prieiti“. Užuojauta savo kompleksus slepiantiems po ciniko kauke. Tad nesistenk būtinai tapti arogantišku vyruku kostiume (ypač jei esi moteris). Let it go, have some fun! Autentiški žmonės ne tik geriau jaučiasi, bet ir sukuria stipresnius ryšius, o tai ypač svarbu ilgalaikiam poveikiui.
- Žmogus nieko nepasiekia vienas. Pokyčius daro ir miestus pastato komandos. Koks stiprus bebūtum, nieko nepasieksi be pagalbos sistemos, kuri leidžia (bent kartais) būti silpnam. Pusė mano pasiekimų yra išties ir vyro nuopelnas. Jei ne besąlygiška parama ir tikėjimas sunkiausiais momentais, jau būčiau palūžusi tūkstantį kartų. Žinau, kad įvertinu tai per retai.
- Tu nesi ypatinga(s). Genijų pasaulyje vienetai, o talentų – milijardai. Nieko bloga būti vidutinybe. Net jei tu ministras pirmininkas, Prezidentas, Seimo narys, skyriaus vedėjas, Nobelio premijos laureatas, ar koks nors „ekspertas“. Tad nesusireikšmink, Paliokaite 🙂
- Geriau išmok klausyti(s). Ypač svarbus įgūdis vadovams.
- Bet jei kas tave moko gyventi, stabdo, nori pakeisti ar verčia jaustis blogai dėl to kas esi – žr. pirmą punktą – ir SIŲSK JUOS Į PERU!
- Jei mano pamokos atrodo prieštaringos, oh well. Gal, kaip dainuoja Joni Mitchell – I really don‘t know life at all. O gal gyvenimas tiesiog vienas didelis paradoksas. Šiais laikais neapibrėžtumas ir kaita tik didėja. Visai normalu kartais jaustis kad nieko nebežinai, nepaisant visos savo patirties. Smagumas tame ir yra – kai nebereikia niekam nieko įrodyti, gali žiūrėti į pasaulį smalsiai. To sau ir linkiu – gebėjimo nuolat mokytis naujų dalykų, unlearn ir relearn, išrinkti ir sukurti save iš naujo, bet neprarandant savo esmės ir vertybių, su džiaugsmu, įkvėpimu, su klaidomis ir pauzėmis, smalsiai ir atvirai, dalinantis pažinimo džiaugsmu su kitais.
Ačiū jums, kad šioje beprotiškoje kelionėje esate šalia! ir skaitote mano rašliavas.