Įžvalgos

Parengta besiruošiant „Būtent“ diskusijai. Demografija staiga tapo populiariausia Lietuvos politikų tema. Skaičiai negailestingi – palyginus gimusių vaikų skaičių su buvusiu prieš 10 metų, gimstamumas smuko apie 44 proc. 2016 m. suminis gimstamumo rodiklis (SGR) buvo apie 1,6 vaiko vienai moteriai, 2022 m. – 1,27, 2024 m. – jau 1,11, 2025 m. – 1,04 (miestuose 0,99), […]

Jei reikėtų išrinkti „sidabrinę kulką“ lyčių lygybės proveržiui, norėčiau moterims išinstaliuoti tą „geros ir paklusnios mergaitės“ sindromą ir vietoje to instaliuoti sveiką ir stiprų pasitikėjimą savimi. Daugybė dalykų savaime pajudėtų greičiau. Bet apie viską iš eilės. Ačiū organizatoriams Asociacija „Lyderė“ ir Nasdaq Arminta Saladziene bei moderatorei Eglė Pavydė už kvietimą dalyvauti „Ring the Bell for

2023 m. gruodžio pabaigoje Seimas priėmė vieną svarbiausių šios rudens sesijos sprendimų ir patvirtino Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“. „Lietuva 2050“ pakeis iki šiol galiojusią Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“. Patvirtinus šį dokumentą baigta kurti naujoji strateginio valdymo sistema. Žemiau mano interviu “Verslo žinioms” apie šį svarbų dokumentą ir jo rengimo procesą. – Lietuvos pažangos strategiją

1994-aisiais garsus saugumo ekspertas Robert Kaplan straipsnyje „The Coming Anarchy“ teigė, kad Šaltojo karo pabaiga nesukurs taikos ir saugumo, o atvirkščiai – laisvas žmonių judėjimas į Vakarų šalis sukels chaosą, kriminalinę anarchiją, ir visos Vakarų sistemos grius. Tai nebuvo pirmas nei paskutinis kartas, kai sienos vertintos kaip saugumo garantas. Laisvė ar saugumas – didžioji vidinė

Konferencijoje EBIT kartu su Vladimiru Laučiumi, Linu Kojala ir Robertu Dargiu sprendėme įdomų klausimą – ar reikia reformuoti demokratiją? Nejaugi ji paseno? Juk demokratija – iš lėto veikiantis mechanizmas, o sprendimus (Covid, karas, migrantai) dažnai tenka priimti greitai. Nekalbant apie tai, kad demokratijoje į valdžią būna išrenkami ir visai tam kompetencijų neturintys asmenys. Klausimas provokuojantis,

Mano svajonė – kad ateityje eilinis Lietuvos pilietis, susidūręs su iššūkiu, sakytų ne „viskas blogai ir valdžia kalta“, o – „GERAS! KOKIA ĮDOMI PROBLEMA!” Bet apie viską iš eilės. Džiaugiuosi gegužės 30 d. prisijungusi prie diskusijos apie Lietuvos ateitį „Lietuva 2050. Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę?“. Smagu, kad diskusija vyko

Kovo 20 – Tarptautinė laimės diena. Prigimtinė žmogaus teisė yra būti laimingam. Laimė – subjektyvus jausmas, šiek tiek koreliuojantis su BVP, bet nebūtinai. Karą į šoną, pakalbėkime apie laimę. Ar lietuviai laimingi? Dauguma žmonių yra tiek laimingi, kiek mano esą. – Abraham Lincoln Pasirodo, ne tokie mes nelaimingi, kaip būtų galima būtų spręsti iš žiniasklaidos antraščių ir anoniminių komentarų!

Jeigu JAV kongresas patvirtins NASA planą, po 50 metų nuo “Apollo 17” žmonės grįš į Mėnulį. Pilotinė “Artemis” misija įvyktų šiemet, kita – po poros metų. Šam 20 milijardų dolerių vertės projektui NASA surinko savo galingiausią raketą „Space Launch System“. Ją sudaro platforma su keturiais galingais varikliais, o šalia – dvi raketos nešėjos (solid rocket

Praėjusią savaitę Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės kvietimu prisijungiau prie Valstybės pažangos tarybos ir Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo. Strategijos pradžios renginyje diskutavome – kokia turėtų būti Lietuvos ateities vizija? Įdėkime viziją į kontekstą. Pirma, pokyčiai pasaulyje iki 2050 m. bus fundamentalūs, nulemti klimato kaitos, demografinių pokyčių ir migracijos, kuri palies mus visus (bent pusė