Ar demokratija paseno?

Konferencijoje EBIT kartu su Vladimiru Laučiumi, Linu Kojala ir Robertu Dargiu sprendėme įdomų klausimą – ar reikia reformuoti demokratiją? Nejaugi ji paseno?

Juk demokratija – iš lėto veikiantis mechanizmas, o sprendimus (Covid, karas, migrantai) dažnai tenka priimti greitai. Nekalbant apie tai, kad demokratijoje į valdžią būna išrenkami ir visai tam kompetencijų neturintys asmenys.

Klausimas provokuojantis, bet pranašesnės valdymo formos už demokratiją kol kas nėra. Net ir atsižvelgiant į didžiulį visuomenės poreikį saugumui (laisvė vs saugumas – mano pranešimo EBITe tema).

Tai nereiškia, kad nėra poreikio demokratijai tobulėti. Kelios mano išsakytos mintys žemiau.

Demokratija neturi rimuotis su biurokratija

Pirma, Lietuva, skirtingai, pavyzdžiui, nuo Šiaurės šalių, pasižymi pertekliniu reguliavimu, o tai rodo pasitikėjimo verslu ir visuomene trūkumą. Antra, sumažinus biurokratiją sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesuose ir įgalinus kokybišką valstybės tarnybą (kuri atlieka analitiką, siūlo spendimus politikams ir užtikrina jų įgyvendinimą), turėtume greitesnį sprendimų priėmimą ir kokybiškesnę politiką. Vadinasi, efektyvią demokratiją.

Informuotas pilietis – geriausia demokratijos gynyba

Tai pagrindė Edelmano pasitikėjimo indekso duomenys (Edelman Trust Barometer 2022). Valdžia labiau pasitiki aukštesnių pajamų, išsilavinę piliečiai. Tačiau jei toks pilietis prastai informuotas apie tai, kas vyksta – jo pasitikėjimas krenta 7 taškais. Žemų pajamų pilietis, kuris laiku ir pakankamai informuotas apie valdžios sprendimus, jų argumentus ir tikslus – jo pasitikėjimas auga 10 taškų.

Ne tiek pati demokratija, kiek visuomenės pasitikėjimo trūkumas yra didžioji problema. Bottomline – gera komunikacija mažina visuomenės poliarizaciją. Informavimas ir komunkacija daugiau nėra media darbas. Tai kiekvienos institucijos darbas.

Piliečių įtraukimas

Pripažintas faktas, kad technologinė plėtra (algoritmai, ech chambers ir kt) prisidėjo prie visuomenės poliarizacijos. Dar neišmokome patys įdarbinti duomenis ir technologijas, kad a) geriau suprasti piliečius ir b) labiau juos įtraukti į sprendimų priėmimą. Piliečių įtraukimo skalėje balsavimas yra tik pasyviausia pakopa, toliau seka informavimas (taip pat pasyvi ir vienpusė įtraukimo forma). Tačiau iki tikro piliečių įtraukimo (co-creation, co-delivery) dar toli. Turime pasitelkti technologijas išmaniai ir atsakingai. Tarp pavyzdžių – „CitizenLab“. Tai e. dalyvavimo platforma, naudojama 20 šalių, per kurią galima susisiekti su piliečiais ir generuoti idėjas, kaip spręsti visuomenės problemas, arba siekti jų indėlio priimant sprendimus. Platforma naudoja kalbos apdorojimą, mašininį mokymąsi, temų modeliavimą, kad suskirstytų ir sugrupuotų piliečių pateiktą tekstą, sukuriamos panašias idėjas jungiančios vizualizacijos, pateikiama kiekvieno klasterio demografinė informacija. Tai padeda sprendimus priimantiems asmenims suprasti šį turinį, surinktą dalyvaujant piliečiams, ir geriau suprasti visuomenės prioritetus bei idėjas.

Pasitikėjimas ir kolektyvinis veikimas

Jau esu sakiusi, kad Lietuvą norėčiau matyti tarp socialinių ir valdysenos inovacijų lyderių kartu su Šiaurės šalimis. Kryptis – decentralizacija ir daugiau kolektyvinio veikimo, t.y. daugiau pasitikėjimo, daugiau laisvės bendruomenėms, miestams tvarkytis, ir panašiai. Mažėjant biurokratijai ir pertekliniam reguliavimui, neišvengiama didesnė laisvė klaidai (vadinasi, ir mokymuisi). Tik taip galime turėti laisvą ir atsakingą pilietį, kuris yra demokratijos garantas.

Demokratijos stiprinimo iššūkis

 Ko nespėjau aptarti – tai stipriausios istorijoje studijos „Demokratijos stiprinimo iššūkis“ apie visuomenės poliarizacijos mažinimą, kurią kartu atliko Stanford, MIT, Columbia ir kitų universitetų autoriai. Didžiulės imties tyrime (n = 32 059) išbandytos 25 intervencijos, skirtos mažinti antidemokratinį požiūrį ir visuomenės susipriešinimą. Šios 25 intervencijos atrinktos iš 252 pasiūlytų, kurias teikė 400 ekspertai iš 17 šalių. 3 veiksmingiausios intervencijos (po išbandymo ir poveikio vertinimo):

• INTERGROUP CONTACT – pozityvių kontaktų kūrimas tarp susipriešinusių grupių
• ADDRESSING MISTRUST IN THE MEDIA – žiniasklaidos pastangos mažinti nepasitikėjimą
• CREATING A COMMON IDENTITY – bendros tapatybės kūrimas

Verta pasimokyti ir Lietuvai.

Galiausiai, moderatorus provokuodamas klausė, kaip vertinu Lietuvos pasirinktą strateginę kryptį užsienio politikoje (pvz. palaikyti Taivaną). Atsakiau anekdotu, kurio čia nekartosiu, bet kam įdomu, papasakosiu privačiai 😊