Jei reikėtų išrinkti „sidabrinę kulką“ lyčių lygybės proveržiui, norėčiau moterims išinstaliuoti tą „geros ir paklusnios mergaitės“ sindromą ir vietoje to instaliuoti sveiką ir stiprų pasitikėjimą savimi. Daugybė dalykų savaime pajudėtų greičiau.
Bet apie viską iš eilės.
Ačiū organizatoriams Asociacija „Lyderė“ ir Nasdaq Arminta Saladziene bei moderatorei Eglė Pavydė už kvietimą dalyvauti „Ring the Bell for Gender Equality“ diskusijoje kartu su Ingrida Šimonytė, Dalius Misiunas, Valdas Simas ir power woman Laura Blazeviciute. Aš daugiausiai kalbėjau apie temą, kuri rūpi man –
APIE MOTERIS IR INOVACIJAS
Kai kalbame apie lyčių lygybę inovacijose, visų pirma kalbame apie neišnaudotą potencialą. Nes norint pažangios Lietuvos, mums reikia daugiau kūrėjų – tiek vyrų, tiek moterų. Taip, mes Lietuvoje esame priekyje EBPO šalių pagal moterų dalį tarp akademinio personalo, net ir STEM profesijose. Bet likusi paveikslo dalis ne tokia graži:
Aukštesnes akademines ir mokslines pozicijas moterys užima rečiau nei vyrai.
Vienam moters inovatorės patentui tenka 9 vyrų išradimai.
Vyrams sėkmingiau sekasi pritraukti finansavimą projektams, moterys rečiau jiems vadovauja.
Lietuvoje moterys įkūrusios kas ketvirtą startuolį, jų startuoliai pritraukia mažesnį finansavimą.
Tai nėra būdinga tik Lietuvai. Europoje moterų startuoliai pritraukia 1mlrd eur investicijų, kai vyrų (all-male) startuolių komandos – po 10 mlrd. eurų kasmet nuo 2015 m. Kas valdo pačius VC fondus? Pavyzdžiui, UK didesnė tikimybė, kad jūsų investiciją valdys vyras vardu David nei moteris. Panašiai su Fortune 500 kompanijomis – didesnė tikimybė, kad įmonės CEO bus vyras vardu John nei moteris.
Ką reikia keisti? Visų pirma, kultūrines nuostatas.
STEREOTIPINIS POŽIŪRIS Į „MOTERIŠKAS“ IR „VYRIŠKAS“ KARJERAS susiformuoja jau vaikystėje. Tiesiog į didžiausią poveikį turinčias mokslo ir inovacijų sritis ateina mažiau mergaičių. Nors mergaitės turi gebėjimus ir paauglystėje rodo panašų susidomėjimą karjeros galimybėmis, pavyzdžiui, gamtos mokslų srityje, atėjus laikui rinktis studijas, STEM sritis renkasi penkis kartus mažiau mergaičių nei berniukų. 2022 m. moterys sudarė tik 12 proc. studentų, studijuojančių gamtos, technikos ir taikomuosius mokslus. Nors, beje, pirmoji programuotoja pasaulyje buvo moteris! Mokytojų ir tėvų vaidmuo esminis. Jei mokytoja mano, kad matematikos mergaitėms nereikės – matematikos mergaitės nemokės, ir dar turės math anxiety. Tačiau jei mergaitės bus sudomintos, parodant technologijų poveikį sprendžiant visuomenės iššūkius, joms STEM pamokose seksis puikiai („Why so few“ studija komentaruose).
(NE)PASITIKĖJIMAS SAVIMI. Galios turi tiek, kiek jos pasiimi. Kai berniukai mokosi konkuruoti, moterys nuo vaikystės mokomos būti „geromis mergaitėmis“. Suaugus tai išvirsta į nepasitikėjimo savimi epidemiją, mažesnę drąsą kovoti už savo idėjas ar agresyviau derėtis. Startuolių kūrėjai pastebi – į darbo vietas pretenduojantys vyrai save dažniausiai vertina per gerai, o moterys – per blogai. 2021 m. atlikta Lietuvos mokslininkių apklausa (žr. komentaruose) parodė, kad lyderių savybes turi didžioji dalis moterų, bet tik 11 proc. jų jaučiasi patogiai naudotis turima galia. Susidūriau su tuo šimtus kartų, ir tai nepriklauso nuo pareigų. Būtent todėl moterims labiau (LABAI) reikia padrąsinimo ir palaikymo!
„MOTINYSTĖS SIENA“. Motinystė – nuostabiausias dalykas, bet su ja susiję stereotipai veikia ir visai neturinčias vaikų. Pavyzdžiui, gali būti manoma, kad doktorantės tai švaistomi pinigai – juk vis tiek išeis auginti vaikų. Dėl buvimo ar potencialo būti motina ateityje mokslininkės yra negavusios darbo. 80 proc. apklaustų aukštųjų mokyklų darbuotojų (moterų) susidūrė su nuostata, kad susilaukus vaikų moters profesinė kompetencija ir įsipareigojimas darbui ženkliai sumažėja. Kita šio stereotipo apraiška – po motinystės atostogų sumažėjęs darbo krūvis, nesuteikiamos galimybės vadovauti svarbiems projektams.
ŠALIŠKUMAS IR „ĮRODYK IŠ NAUJO“. 2021 metais Lyderės atlikta Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojų apklausa parodė, kad 9 iš 10 moterų kada nors gyvenime susidūrė su stereotipais. Pavyzdžiui, kad mokslas ir inovacijos yra vyriška sritis. Technologijos, žemės ūkio, medicinos ir sveikatos, gamtos mokslų srityse dirbančios su stereotipais susiduria dažniausiai. Be „motinystės sienos“ didžiausią poveikį turinti stereotipinė nuostata „įrodyk iš naujo“ – moterys turi pateikti daugiau kompetencijos įrodymų nei vyrai. SU TUO SUSIDŪRĖ 70 PROC. APKLAUSTŲ MOTERŲ. Pavyzdžiui, prasčiau vertinami moksliniai straipsniai, kurių autorės – moterys, jos turi pateikti daugiau publikacijų nei vyrai kad būtų pripažintos, jų startuolių idėjos sulaukia su turiniu nesusijusių klausimų. Į tyrimo rezultatus yra įsiklausoma tik tada, kai išvadas pakartoja vyras, nors jis niekuo neprisidėjo prie rezultatų. Vadovauti projektui paskiriamas vyras, nes jam reikia išlaikyti šeimą.
Tokių istorijų surinkome šimtus. Viena iš labiausiai paplitusių situacijų, su kuo tenka susidurti ir man – kompetencijos nugalinimas (ačiū Rugile Butkeviciute už terminą). Pavyzdžiui, kai profesionales vadina „panelėmis“ (true story, pati buvau tarp tų „panelių“ Lietuva 2050 diskusijoje, nors man arti 50 metų). Arba kai fakultetas organizuoja žaidimą, kuriame dėstytojai protingi, o dėstytojos gražios. Įstaigos vadovo kalba studentams, kad mokslo įstaiga moteriai yra gera vieta susirasti vyrą.
Ką daryti?
Pripažinti problemą. Ne veltui tam skyriau tiek vietos. Juk Lietuvoje dažnai diskusija baigiasi „pas mus viskas gerai, nes moksle moterų daug“, arba „aš pasiekiau, tai ir kitos gali“ (Bitės karalienės sindromas).
Įkvepiantys pavyzdžiai, paskatinimas ir mentorystė. Tai žemai kabantys vaisiai. Remiantis Microsoft studija, mergaitės nesirinko STEM karjeros, nes aplinkoje nebuvo matomų STEM lyderių moterų pavyzdžių. Mentorystės programos inovatorėms būtų itin veiksmingos.
Kompleksinės institucinės priemonės, kurios padėtų spręsti motinystės „sienos“ klausimą ir užtikrintų nešališkumą profesinėje aplinkoje. Nuo vaiko priežiūros palengvinimo mechanizmų iki nešališkų atrankų (kas reiškia be kita ko ir lyčių atstovavimą atrankų komitetuose).
Nestereotipinis požiūris ugdyme ir PASITIKĖJIMO SAVIMI ugdymas. Pavyzdžiui, Asociacija „Lyderė“ su Justina Klyviene priešakyje nufilmavo pamoką „Inovacijos neturi lyties“ https://www.youtube.com/watch?v=s6IIqejMUTE. Imkite ir naudokitės.
Kultūrinė kaita – ilgas procesas. Kadangi „sidabrinės kulkos“ neturiu, tikiu, kad svarbu skleisti įkvepiančius pavyzdžius ir būti pavyzdžiu – nes tai įkvepia ir kitas siekti daugiau.
Ir hey – pirmiausia būkite lygybės pavyzdžiu savo vaikams.
Nuotrauka: Nasdaq Lietuva.