Arkliai kosmose ir Lietuvos ateities scenarijai

Jeigu JAV kongresas patvirtins NASA planą, po 50 metų nuo “Apollo 17” žmonės grįš į Mėnulį. Pilotinė “Artemis” misija įvyktų šiemet, kita – po poros metų. Šam 20 milijardų dolerių vertės projektui NASA surinko savo galingiausią raketą „Space Launch System“. Ją sudaro platforma su keturiais galingais varikliais, o šalia – dvi raketos nešėjos (solid rocket booster -SRB). Jos ir atkelia erdvėlaivį nuo žemės. Tradiciškai SRB plotis yra kiek daugiau dviejų su puse arklio užpakalio.

Prie ko čia tie arkliai? O istorija tokia.

SRB reikėjo pervežti traukiniu iš gamyklos Jutoje į Floridą, Kenedžio kosminių skrydžių centrą. Geležinkelis eina per tunelį kalnuose. Atstumas tarp bėgių – maždaug dviejų arklio užpakalių pločio. Kodėl būtent tiek?

Nes JAV geležinkelius tiesė anglų emigrantai, kurie prieš tai projektavo bėgius Anglijoje. O dar prieš tai tokio pločio buvo tramvajaus bėgiai. O dar prieš tai – toks buvo tarpas tarp ratų vežimuose. Jeigu vežimuose būtų kitoks tarpas tarp ratų, tai senuose pravažinėtuose ilgų atstumų Anglijos keliuose ratai sulūžtų.

O tuos senus išvažinėtus kelius Europoje (ir Anglijoje) nutiesė ….. imperatoriškoji Roma savo legionams. Karo vežimams, kuriuos tempė du žirgai.

PAŽANGIAUSIA PASAULYJE TRANSPORTO PRIEMONĖ GALĖJO BŪTI KOKIA TIK NORI. TAČIAU PRIEŠ DU TŪKSTANČIUS METŲ JĄ NULĖMĖ ARKLIO UŽPAKALIO PLOTIS.

Tiesa ar ne, bet istorija rodo labai svarbų dalyką –

KODĖL TAI AKTUALU ŠIANDIEN KALBANT APIE INOVACIJŲ POLITIKĄ LIETUVOJE? Nes daug svarbiau ne kas parašyta dokumentuose, o kaip procesai vyksta ant žemės, ir manau verslas puikiai supranta apie ką aš čia. Kiekviena inovacija turi prisitaikyti prie esamų sistemų. Visi nori inovacijų, bet niekas nenori keistis. Ir todėl biurokratija yra amžina.

Nuo to, ar pavyks ištrūkti iš path dependency – inovacijų politikai ir jos svarbai nacionaliniu mastu, Inovacijų agentūrai kaip institucijai, ir mums kaip visuomenei – priklauso Lietuvos ateities scenarijai.  Juk inovacijos ir yra ateitis.

Čia matote penkias megatendencijas, kurios formuos ateinančius dešimtmečius. Vis daugiau tyrinėtojų, futuristų kalba, kad skaitmeninė revoliucija tęsis dar 20 metų iki ateis biorevoliucija. McKinsey apskaičiavo, kad jau 2030-ais 60% visų fizinių gėrybių, įskaitant maistą, energiją ir net medžiagas drabužiams, gali būti pagaminta naudojant sintetines biotechnologijas. Sintetinė biologija sukurs 4 trilijonų USD ekonominį poveikį. Tai bus naujasis biokapitalizmas.

Išsiveržti iš path dependency Lietuvai įmanoma įgyvendinant taip vadinamą leapfrogging politiką – išnaudojant naujausios kartos technologijų bangą. Jeigu visgi pavyks sukurti vieną savininką – Inovacijų agentūrą ir inovacijoms suteikti deramą prioritetą nacionaliniu mastu, šuoliui svarbiausia yra:

  1. PIRMIAUSIA – TOLERANCIJA RIZIKAI IR NAUJOVEI. Esmė – kaip greitai mes užimame naujai atsiveriančius rinkos segmentus. Tai nėra suderinama su biurokratija.
  2. ANTRA, GEBĖJIMAS PRITRAUKTI RESURSUS – kapitalą, žmones, idėjas, verslus.
  3. Trečia, reikia galvoti ne apie vieną elementą, bet visą ekosistemą. Jei viena grandis veikia gerai, bet kitos užstrigę, neveikia niekas.

ATEITIES SCENARIJAI

Pabandykime pažaisti ateitį – kokie scenarijai laukia Lietuvos inovacijų po 20-30 metų, priklausomai nuo to, kaip pavyks įdarbinti dvi ašis – toleranciją rizikai ir naujus resursus.

EUROPOS PERIFERIJA

Blogiausias scenarijus būtų toks, kuriame nesugebėtume išspręsti biurokratijos iššūkio, nei laimėti kovos dėl talentų. Mobilūs talentai judės ten, kur galimybės geresnės. Lietuvos augimas stotų dėl išsemtų resursų. Lietuva gyvuotų naujųjų centrų periferijoje, beveik nedalyvautų naujųjų technologijų vertės grandinėse. Akivaizdu, kad čia mes nenorime būti ir tikėkimės, kad nebūsime.

BALTIJOS ITALAI

Kiek geresnis – status quo tęstinumo scenarijus, su daugiau resursų, kurie ateis greitu metu iš Europos Komisijos. Iš lėto augdama kaip iki šiol Lietuva pasiektų maždaug Italijos išsivystymo lygį, ypač jei sėkmingai skaitmenizuotų pramonę. Vis  dėl to esu skeptiška dėl ilgalaikio konkurencingumo, neišsprendus biurokratijos iššūkio.

  • Pirma, užprocedūrinta agentūra nesukurs laisvo verslo. Kai verslo paklausi, kas trukdo naudotis inovacijų priemonėmis – ADMINISTRACINĖ NAŠTA. Net vienos geriausių ir paprasčiausių priemonių – inovacijų čekio – administravimo našta įmonei Lietuvoje ir Nyderlanduose skiriasi apie 30 kartų. Visa tai per daugybę įvairiausių procesų susiveda į laiką, laikas – į eurus. Aukšta administracinė našta ir rizikos netoleravimas skatina įmones kompensuoti planines išlaidas, o ne rizikuoti su naujovėmis. Iš čia – rizika strigti senuose verslo modeliuose.
  • Taip pat netikiu, kad pavyktų nekeičiant mąstymo pritraukti idėjas ir talentus į Lietuvą.  Dėl talentų kovoja visi. Yra priežastis, kodėl šiuo metu mano bute yra registruotas kolega tyrėjas iš Kazachstano (hint: kitaip negautų darbo leidimo. O tai yra tikrasis kosmosas).

INOVACIJŲ DŽIAZAS

Jei žmonės būtų laisvi arba – SAVIREALIZACIJOS EKONOMIKA. Šio scenarijaus esmė – eksperimentavimas. Įsivaizduokime, kad valstybė sukuria maksimaliai atviras sąlygas kurti naujus verslus, suteikia gyventojams galimybes įgyti skaitmeninius įgūdžius, ir skatina kūrybinę laisvę.  Juk inovacijos yra visur – ir žemės ūkyje, ir mene. Kas iš to išeitų?

Čia beje matote estų startuolių bendruomenę. Estai prieš kelias dienas turėjo vakarėlį, nes pritraukia daugiausiai rizikos kapitalo gyventojui – 2000 eurų, kai Lietuva mažiau nei 400.

Ko reikėtų tokiai startuolių ar savirealizacijos ekonomikai?

  • Pirma, būtina išnaudojant nišas siekti maksimalaus greičio. Skaitmeninė valstybė padėtų pereiti nuo „one stop shop“ prie „no stop shop“. Sakyčiau, kad ši vyriausybė kai kuriais atvejais parodė, kad tai įmanoma.
  • Antra, Lietuva yra maža šalis ir būtų puiki smėlio dėžė inovacijoms bandyti. Tam reikia į ateitį žiūrinčio reguliavimo. Fintech sandbox – labai geras pavyzdys, bet tokių reikia daugiau.
  • Trečia, valstybė – kaip rizikos kapitalistas. Portfelio mąstymas reiškia pripažinti, kad tam tikra nesėkmė yra neišvengiama. Šalys startuolės su didžiule tolerancija rizikai, eksperimentavimui ir naujovei yra Izraelis ir JAV. JAV turi daugiausiai patentų gyventojui, Izraelis didžiausią startuolių skaičių. Airija įgyvendina Disruptive technology fund, kuris remia radikalias inovacijas.
  • Ypač svarbūs ankstyvosios stadijos fondai, ir kuo daugiau jų. Turint bent vieną investiciją lengviau pritraukti kitas investicijas iš tarptautinių fondų. Tai ypač svarbu tokiai mažai šaliai kaip Lietuva.

Didžiausia šio scenarijaus rizika – išskaidyti resursai. Vien sukurti skaitmeninę valstybę reikėtų didžiulių resursų.

BALTIJOS IZRAELIS

Įsivaizduokite, kad aukštus atlyginimus mokančios įmonės ir sektoriai sudaro didžiąją dalį ekonomikos. Kaip to pasiekti?

Pirma, Lietuva turėtų stipriai padidinti investicijas į inovacijas ir jas koncentruoti į strategines sritis. Investuojant svarbu kombinuoti skirtingas priemones ir siekti sinergijų, bendrų tikslų. Thermofisher pavyzdys rodo, ką įmanoma sukurti nuosekliai investuojant ir sumaniai naudojantis atsivėrusiomis galimybėmis. Šiemet tapo antra vertingiausia įmone Baltijos šalyse ir beveik pasivijo Vilniaus prekybą.

Antra, turime tapti talentu pritraukimo centru Europoje. Įsivaizduokite, ką verslas galėtų nuveikti su 100, 200, 300 tūkstančių IT specialistų. Kaip sakoma, „imigrantų tauta yra verslininkų tauta“. JAV, Izraelis, skandinavų šalys sugebėjo įgalinti migrantus. Tačiau fiziškai tie žmonės net neturi būti Lietuvoje. Didelė galimybė yra freelancerių ekonomika – iki 2030 jų bus jau milijardas. Sako, dabar jau Vakarų Europoje programuotojai pigesni nei Lietuvoje, tai va gal čia išeitis, jei galėtume geromis salygomis įdarbinti žmones nuotoliu iš bet kur pasaulyje.

Trečia, viešasis sektorius yra mūsų neišnaudotas potencialas. Valstybė turi eiti žingsniu priekyje ir per pirkimus bei reguliavimą atverti naujas rinkas, per švietimo, transporto, sveikatos inovacijas. Vien tik atvėrus valstybės duomenis, ekonomika galėtų paaugti milijardu eurų. Iki 2030 m. sveikatos duomenų atvėrimas galėtų paskatinti 5 proc. BVP augimą. Įsivaizduokite, kad išmanus laikrodis ant jūsų tėvo, mamos ar senelio rankos gali nusiųsti žinutę jo artimiesiems ar gydytojams žinutę įvykus pokyčiams. Kiek būtų galima pasiekti ligų diagnozavimui ar prevencijai, gyvybėms išgelbėti.

BET …   Didžiulė rizika yra mūsų visuomenės atvirumas naujovėms.

Pavyzdžiui, Suomijoje beveik 100 procentų gyventojų sutiko, kad jų (nuasmeninti) sveikatos duomenys būtų atverti. Kaip manote, kaip bus pas mus? Grįžtu prie to, kad užprocedūrintas mokytojas nesukurs laisvos asmenybės. Todėl labai svarbu, kad eksperimentavimas, inovacijos, diskusija vyktų jau mokykloje, nekalbant apie universitetą.

APIBENDRINANT

Tai ko gi reikia, norint, kad Lietuva taotų inovacijų lydere, o ne sekėja? Taip, resursai ir jų koncentravimas labai svarbu. Bet svarbiausia – greitis, tolerancija rizikai ir naujovei, kad greitai užimti nišas išnaudojant technologijų bangą:

  • Naikinti biurokratiją
  • Tapti ankstyvųjų įsisavintojų šalimi.
  • Valstybė kaip rizikos kapitalistas
  • Atverti rinkas inovatyviems sprendimams
  • Kombinuoti priemones ir ieškoti sinergijų.

Tik tada mums pavyks įveiklinti ekosistemas ir laimėti kovą dėl resursų.

Taip pat svarbus kultūrinis pokytis – baikime vieną kartą su ta zyzimo siena. Taip  Gianluca DeMarco apibendrino, kuo lietuviai skiriasi nuo italų.

Geriau kurkime PALAIKYMO BANGĄ inovacijoms, taip pat viešajame sektoriuje.

Kad nereikėtų raketų vežioti arkliais.